Dalyvauju kūrybinio vertimo konkurse... José Saramago pasaka!

Šiemet nusprendžiau sudalyvauti Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos surengtame kūrybinio vertimo konkurse (su pačiu konkursu ir jo taisyklėmis galite susipažinti paspaudę čia).
Vertimui kliuvo José Saramago kūrinio ištrauka. O čia nuoroda į konkurso dalyvių bandymus versti (kol kas nederėtų išduoti, kuris vertimas buvo mano :) O kuris jums labiausiai patiko? Aš kukliai pasirinkau savo favoritą (ne, ne savo, taip neįdomu :) ) iš esančiųjų vertimų.


ORIGINALAS

José Saramago
A Maior Flor do Mundo
(2001)

As histórias para crianças devem ser escritas com palavras muito simples, porque as crianças sendo pequenas, sabem poucas palavras e não gostam de usá-las complicadas. Quem me dera saber escrever essas histórias, mas nunca fui capaz de aprender, e tenho pena. Além de ser preciso saber escolher as palavras, faz falta um certo jeito de contar, uma maneira muito certa e muito explicada, uma paciência muito grande – e a mim falta-me pelo menos a paciência, do que peço desculpa.
Se eu tivesse aquelas qualidades todas poderia contar, com pormenores, uma linda história que um dia inventei, mas que, assim como a vão ler, é apenas o resumo de uma história, que em duas palavras se diz… Que me seja desculpada a vaidade se eu até cheguei a pensar que a minha história seria a mais linda de todas as que se escreveram desde o tempo dos contos de fadas e princesas encantadas… Há quanto tempo isso vai!
Na história que eu quis escrever, mas não escrevi, havia uma aldeia. (Agora vão começar a aparecer algumas palavras difíceis, mas, quem não souber, deve ir ver no dicionário ou perguntar ao professor.)

____________________________________________

VERTIMAI

PR1
José Saramago
Didžiausia pasaulyje gėlė
(2001)

Vaikų istorijos turi būti parašytos labai paprastais žodžiais, nes vaikai yra maži, jie žino nedaug žodžių ir nemėgsta jų sudėtingai vartoti. Norėčiau mokėti rašyti tokias istorijas, bet niekuomet nesugebėjau išmokti, ir dėl to man gaila. Be to, kad turì sugebėti pasirinkti tikslius žodžius, dar reikia papasakoti tam tikru būdu, labai savitu ir labai aiškiu, ir tam reikalinga didelė kantrybė - ir bent jau kantrybės man trūksta, dėl to aš atsiprašau.
Jei turėčiau visas šias savybes, galėčiau papasakoti, su smulkmenomis, istoriją, kurią vieną dieną sukurčiau, kuri tačiau būtų tik santrumpa istorijos, kurią galì nusakyti dviem žodžiais... Būčiau apkaltintas tuštybe, net jei manyčiau, kad mano istorija pati gražiausia iš visų tų, kurie rašė nuo pasakų ir užburtų princesių laikų... kiek laiko prireiks!
Istorijoje, kurią norėjau parašyti, bet neparašiau, buvo kaimas. (Dabar pasitaikys keletas sudėtingų žodžių, bet tie, kas jų nežino, turėtų pažiūrėti į žodyną arba paklausti mokytojo.)

PR2
José Saramago
Didžiausia pasaulio gėlė
(2001)

Istorijos vaikams turi būti parašytos kuo paprastesniais žodžiais, juk mažieji nemoka daug žodžių ir nemėgsta vartoti sudėtingųjų. O, kad aš mokėčiau rašyti tokias istorijas, tačiau taip ir nesugebėjau išmokti, todėl gailiuosi. Svarbu ne tik mokėti gerai parinkti žodžius, bet ir turėti būdą juos išreikšti, tikslią ir aiškią manierą, geležinę kantrybę – o man, atleiskite, trūksta kantrybės.
Jei turėčiau visus išvardintuosius privalumus, galėčiau papasakoti – su visomis smulkmenomis – kokią nors puikią istoriją, kurią sukurčiau vieną gražią dieną, tačiau perskaičius, atrodytų, kad vos keletas žodelių teparašyta... Tebūnie atleista mano tuštybė, pakylėjusi mane į aukštumas, kuriose mano istorija yra pati įstabiausia iš visų kada nors parašytųjų nuo pasakų apie fėjas ir užkerėtąsias princeses laikų... Įdomu, kiek tai truktų?
Istorijoje, kurią norėjau parašyti, bet niekada neparašiau, būtų kaimelis. (Dabar pradės atsirasti keletas sunkesnių žodžių, kurių nesupratusieji turėtų pavartyti žodyną arba pasiteirauti mokytojo.)

PR3
José Saramago
Didžiausia pasaulio gėlė
(2001)

Pasakos vaikams turėtų būti parašytos labai paprastais žodžiais, nes maži vaikai žino jų nedaug ir nemėgsta, kai šie būna sudėtingi. O, kad aš žinočiau, kaip rašyti tokias pasakas, bet niekad nesugebėjau išmokti, ir to gailiuosi. Ne tik reikia mokėti parinkti žodžius, reikia sugebėti pasakoti, tam tikru ir labai aiškiu būdu, su begale kantrybės – o man trūksta bent jau kantrybės, dėl ko atsiprašau.
Jei tik aš turėčiau visas tas savybes, galėčiau pasekti, su visomis smulkmenomis, vieną gražią pasaką, kurią kartą sugalvojau, bet kadangi ją skaitysite, tai bus tik pasakos santrauka, telpanti į du žodžius… Atleiskite man už puikybę, kad iki šios akimirkos leidau sau galvoti, kad mano pasaka bus pati gražiausia iš visų kada nors sukurtų nuo tų pasakų apie fėjas ir užkerėtas princeses laikų… O, kiek jau prabėgo laiko!
Pasakoje, kurią norėjau parašyti, bet neparašiau, buvo kaimelis. (Dabar atsiras keletas sunkių žodžių, bet kas jų nežinos, turės pasižiūrėti žodyne arba paklausti mokytojo.)

PR4
José Saramago
Didžiausia gėlė pasaulyje
(2001)

Vaikams skirtos istorijos turėtų būti rašomos labai paprastais žodžiais, nes vaikai, būdami maži, mažai jų težino, o sudėtingų - nėra pratę vartoti. Norėčiau žinoti kaip tokias istorijas rašyti, tačiau gaila, kad niekada taip ir neturėjau galimybės išmokti. Be to, nežinau būdo, kaip išties teisingai, smulkmeniškai ir kantriai galėčiau viską papasakoti, tiksliai rinkdamas žodžius – tam man trūksta kantrybės, dėl to prašau man atleisti. Jei pasižymėčiau visomis šiomis savybėmis, galėčiau išsamiai papasakoti vieną dieną išgalvotą, gražią istoriją, tačiau jei ją skaitys, tai bus ne kas kita kaip tik jos santrauka, nusakyta keliais žodžiais. Tegul man atleidžia už tuštybę, kad leidau sau galvoti, jog mano istorija bus pati gražiausia iš visų, kokios tik buvo rašomos nuo pasakų apie fėjas ir užkerėtąsias princeses, laikų. Ak, kaip seniai tai buvo!
Istorijoje, kurią norėjau parašyti, tačiau neparašiau, būtų buvęs kaimas. (Dabar gali rastis keletas sudėtingų žodžių, kurių, jei nežinote, turėtumėte paieškoti žodyne ar paklausti mokytojo.)