Kai darbas ne vien darbas, arba apie kitokį lietuvį Portugalijoje
Praėjusią savaitę buvau iškviesta versti žodžiu iš portugalų į lietuvių k., į Porto miestą. Nežinojau, kam, iškvietė teismas, tik žinojau, kad psichologiniam asmens įvertinimui, ir kad asmuo yra Lietuvos pilietis, nekalbantis portugališkai. Sulysęs, susivėlęs vyras nenudžiugo mane pamatęs. "Aš gi jums sakiau, man nereikia nieko, jokios pagalbos!" - nervinosi jis. Tačiau kalbėti portugališkai nekalbėjo, tik padrikai angliškai. Psichologė uždavinėjo klausimus, aš verčiau, ir jis atsakinėjo. Painios mintys, sunkūs suprasti atsakymų labirintai, staiga prasiveržiantis pyktis ar panika, kodėl čia jį kažkas "tardo" - juk jis nieko blogo nepadaręs. Taip ir likome su psichologe nesupratusios, kiek metų šis lietuvis gyvena Portugalijoje, ir kiek iš jų yra praleidęs gatvėje. Paklaustas, kelintais atvyko, sakė, kad 1986, tačiau paskui niršo, bandant pasitikslinti, kaip mes nesuprantančios, jis šalyje tik 10-12 metų. O šiemet, pasak jo - 2006. Teigė turintis tris aukštuosius...